Praktinių mokymų, kursų ir seminarų metodai


Praktinių mokymų, kursų ir seminarų pagrindą sudaro neuroedukaciniaikoučingo ir menų terapijos metodaiJūsų unikalumas kuria Jūsų unikalią vertę šiame triukšmingame informacijos gausiame pasaulyje. Gebėjimas jungti įvairių sričių profesinę patirtį bei derinti tarpusavyje skirtingas ugdymo disciplinas suteikia mūsų mokymams unikalumo ir kuria nepaprastą vertę žmonėms. Toliau šiame straipsnyje apibūdinsime mūsų praktiniuose mokymuose, kursuose ir seminaruose naudojamus metodus.

NEUROEDUKACIJA

Savo darbe remiamės moksliniais tyrimais neuromokslų ir psichologijos srityse.

Kas yra neuroedukacija?

Neuroedukacija yra daugialypė disciplina, apimanti kognityvinius neuromokslus, ugdymo psichologiją, edukologines ugdymo technologijas ir kitus metodus, kurie nagrinėja: smegenų plastiškumą, žmogaus mąstymą ir asmenybės ugdymą. Neuroedukacijos metodai apima dailės terapijos metodus, kalbinius kodus, įvairias vizualizacijos ir meditacijos technikas. Tai yra „5D“ žmogaus sveikatinimosi galimybė, paremta psichoneuroendokrinologijos numatytomis asmens sveikatinimo kryptimis: mąstymo ir požiūrio korekcija, persiprogramavimu ir praleistų galimybių kompensavimu. Neuroedukaciniais yra laikomi trimačio ugdymo metodai, atveriantys naujas nemedikamentines galimybes žmogaus organizmo senėjimo procesams 4,2 karto pristabdyti, asmens fizinei, psichoemocinei ir dvasinei sveikatai stiprinti, prigimtinėms savigydos ir kūrybingumo galioms plėtoti ir prireikus mąstymui, požiūriui ir elgesiui koreguoti tam, kad pats žmogus atrastų savo gyvenimo prasmę ir savarankiškai galėtų priimti etiškus sprendimus, t. y. taptų savo gyvenimo kūrėju (išsamiau skaitykite čia https://www.mendelenem.com/).

Visi Neuroedukaciniai metodai yra suskirstyti į 5 grupes:

  • Pratimai ir testai.
  • Vizualizacijos.
  • Meditacijos /kontempliacijos.
  • Kalbiniai kodai.
  • Dailės terapijos metodai asmenybės ugdymui.

Neuroedukacija

KOUČINGAS

Koučingas yra galingas mokslo grįstas įrankis, kuris įgalina žmones veikti ir pasiekė tikslus, o jo esmė yra prisidėti prie asmeninės raidos ir tobulėjimo bei skatinti pažangą įvairiose gyvenimo srityse.

Koučingo atsiradimas

Koučingas yra pakankamai nauja taikomosios psichologijos sritis, bet jo šaknys siekia senovės Graikiją, kur Sokratas naudojo dialogą ir klausimus, kad jo mokiniai suprastų svarbius dalykus. Koučingas yra nuolat vystoma sritys, kurią įtakojo daugybė asmenybių, ir šiandien yra plačiai naudojama siekiant asmeninio ir profesinio tobulėjimo.

Koučingo nauda žmogui ir įmonėms?

Koučingas yra individualaus arba komandinio augimo bei tobulėjimo procesas, didinantis produktyvumą, skatinantis kūrybiškai, nuosekliai ir sistemiškai mąstyti, padedantis siekti savo tikslų. Padeda išgryninti vertybes ir prioritetus, priimti sprendimus. Koučingo sesijos metu klientas yra raginamas išeiti iš sau įprastų mąstymo rėmų. Padeda atrasti naujų įžvalgų ir plėtoti požiūrį. Sesijų metu padedame žmonėms atsakyti į sau svarbius klausimus.

Prie koučingo raidos prisidėjusios asmenybės:

  • Dale Carnegie savo knygoje "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms" propagavo pozityviosios psichologijos principus, kurie tapo koučingo pagrindiniais principais.
  • Stephen Covey ir jo septyni lyderystės įgūdžiai prisidėjo prie koučingo formavimosi.
  • Humanistinės psichologijos atstovai, tokie kaip Abraham Maslow ir Carl Rogers, pridėjo savo indėlį, o Milton Erickson įvedė transines technikas ir metaforas.
  • Timothy Gallwey, John Whitmore (įvedė GROW modelį) ir Thomas Leonard prisidėjo prie šiuolaikinio koučingo vystymosi. Šiuolaikinis koučingas yra globalus reiškinys, prisijungęs prie įvairių sričių, tokių kaip verslas, psichologija, filosofija, sportas ir saviugda, ir plinta visame pasaulyje.
  • Marilin Atkinson  - jos mokykla - Eriksono universitetas - yra viena žinomiausių koučingo specialistų rengimo mokyklų pasaulyje.

Koučingas

Menų terapijos metodai

Menų terapijos metodikos,  taikomos mūsų užsiėmimuose, skatina bendradarbiavimą, gerina komunikaciją, ugdo tarpasmeninius gebėjimus ir skatina kūrybiškumą problemų sprendime. Ši metodika gali  prisidėti prie stiprios ir harmoningos komandos formavimo.

Menų terapijos metodai (kartais vadinama kūrybine arba raiškos terapija) padeda žmonėms išreikšti ir suprasti savo emocijas per meninius užsiėmimus ir kūrybinį procesą. Kiekvienu atveju meno terapijos priemonės taikomos, atsižvelgiant į grupės ar individo poreikius, tikslus. Kūrybinis procesas gali padėti atrasti atsakymus, išspręsti kilusias psichologines problemas, pakoreguoti elgesį ir emocijas, sumažinti stresą ir padidinti pasitikėjimą savimi. Menų terapija yra pripažinta sveikatos priežiūros disciplina, plačiai taikoma įvairiose srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą ir specialiąją edukaciją.

Menų terapijos metodai

Krepšelis

Krepšelis tuščias.